Kokie geriausi retro PS3 žaidimai?

Kai kas juokauja, kad PS3 dar visai „nesenas“, bet užtenka įsijungti jį šiais laikais, ir iškart pajunti tą seną TV švytėjimą bei truputį šiurkštesnę grafiką. Tą keistą, mielą pojūtį, kurio trūksta naujose konsolėse. Todėl žmonės ir toliau grįžta prie PS3, tarsi prie kokio jaukaus kampo, kuris niekur nedingo – tik dulkių sluoksnis storesnis.

Bet jeigu jau grįžti, natūraliai norisi žaisti tai, kas geriausia. Būtent tuos žaidimus, kurie suformavo PS3 „veidą“. Ir jų čia tikrai netrūksta.

„The Last of Us“ – tas, kurį žmonės peržaidžia net po dešimt metų

Galima mėgti ar nemėgti dramų, bet šitas žaidimas kažkaip prilipo prie žmonių. Ne tiek dėl zombių, kiek dėl kelionės ir dviejų personažų santykio. PS3 versijoje viskas šiek tiek grubesnė, tamsesnė, mažiau nugludinta – ir būtent dėl to ji turi savo savotišką svorį.

Daug kas sako, kad būtent čia istorija skambėjo natūraliausiai.

„Uncharted 2“ – nuotykis, kurį įsijungi „tiesiog dėl smagumo“

Jeigu reikėtų paaiškinti, kas yra geras nuotykių žaidimas, būtų pakankama parodyti šią dalį. Greitas tempas, truputis humoro, laipiojimai, šokinėjimai, scenos, kurių anuomet dar nebuvo įprasta matyti.
Ir, svarbiausia, jis sensta lėčiau nei kiti. Gal todėl žmonės jį vėl ir vėl užsideda.

„Red Dead Redemption“ – laukiniai vakarai su melancholija

Šitas žaidimas negrįžta iš mados. Jame kažkas tokio – lėtas ritmas, nykūs miesteliai, tarsi pavargęs pasaulis. Žaidimas atrodo kuklesnis nei naujoji versija, bet psichologiškai stipresnis.
Tokie kūriniai ir sukuria retro jausmą: mažiau blizgesio, bet daugiau nuotaikos.

„GTA V“ (PS3 versija) – taip, čia ji vis dar turi savo charakterį

Dabartinė „GTA V“ – visiškai kitokia patirtis. Bet ankstyvoji, PS3 – labiau primena pirmą kartą išvystą žaidimą: jokio milžiniško online, mažiau efektų, daugiau „grūdo“.
Kai kas sako, kad būtent čia Los Santosas jaučia(si) realesnis.

„Heavy Rain“ – žaidimas, kuris verčia sustoti

Čia ne veiksmo žaidimas, o labiau istorija, kurią išgyveni pats. PS3 laikais tokia forma buvo gana neįprasta. Dabar ji atrodo kaip savotiška ankstyva kino-žaidimo versija.
Ir būtent todėl jis turi šiandieninį retro žavesį: lėtas, tylus, keistas, viskas, ko naujos kartos dažnai vengia.

„Batman: Arkham City“ – kada superherojų žaidimai buvo tikrai geri

Daugelis iki šiol jį laiko geriausiu Betmeno žaidimu. Kovos sistema tada atrodė kaip mažas stebuklas, o atmosfera buvo tokia tiršta, kad galėjai beveik užuosti lietų. PS3 versija turi savotišką šiurkštumą, kuris tik sustiprina įspūdį.

„Journey“ – trumpa kelionė, kuri išlieka galvoje

Sunku paaiškinti, kuo šis žaidimas užkabina. Nėra nei dialogų, nei didelio veiksmo, bet žmonės jį prisimena ilgiau nei daugumą didžiulių projektų.
Gal dėl tylos. Gal dėl to, kad niekas neskuba, ir viskas leidžia tau tiesiog būti ten.

O kas iš tiesų yra „geriausi“?

Jei bandytume aiškiai sudėlioti topą, viskas vistiek grįžtų prie tų pačių pavadinimų:
„The Last of Us“, „Uncharted 2“, „Red Dead Redemption“, „GTA V“, „Heavy Rain“, „Arkham City“, „Journey“.

Tai žaidimai, kurie iki šiol neatrodo mirę. Jie sumišę iš dviejų laikotarpių: senesnio, kur kūrėjai daug ką darė intuityviai, ir naujesnio, kur atsirado daugiau ambicijų. Būtent dėl to jų retro pojūtis toks stiprus – tai pereinamasis etapas, kuris šiandien skamba net šilčiau nei tada.

PS3 žaidimai dabar veikia kaip atvirukas iš laikotarpio, kai žaidimai dar nebijojo būti nelygūs, kitokio tempo, ne visada patogūs. Ir turbūt todėl jie vis dar gyvi: nes turi tą žmogišką šiurkštumą, kuris laikui bėgant neišnyksta.