Latest posts

Ar verta pirkti retro nešiojamą konsolę?

Ar verta pirkti retro nešiojamą konsolę? Keistas klausimas, nes dažniausiai ji perkama ne tada, kai labai reikia. Greičiau tada, kai pamatai, prisimeni ir pagalvoji: „ai, pabandysiu“. Tas sprendimas retai būna racionalus. Ir gal čia jau pirmas signalas.

Kai pirmą kartą ją įjungi, dažnai būna smagu. Ne todėl, kad žaidimai geri. O todėl, kad jie pažįstami. Tie garsai, tie vaizdai, net tie lėti perėjimai kažkaip suveikia. Atrodo, kad grįžai atgal, nors trumpam. Ir tuo momentu atrodo – buvo verta.

Po kelių dienų viskas pasikeičia. Ne staiga, tiesiog tyliai. Konsolė guli šalia. Kartais ją paimi. Kartais ne. Žaidimai, kurie anksčiau atrodė įdomūs valandų valandas, dabar kažkaip greičiau pavargina. Ne visi, bet dauguma. Ir tada pagauni save galvojant, kad gal problema ne konsolėje.

Retro žaidimai dažnai būna sunkūs. Ne „iššūkio“ prasme, o tiesiog be kantrybės. Be paaiškinimų. Be galimybės bet kada išsaugoti. Vaikystėje tai atrodė normalu. Dabar – kartais erzina. Ir tai normalu. Mes tiesiog pasikeitėm.

Dar yra pats įrenginys. Kai kurios retro konsolės stebina tuo, kad veikia geriau, nei tikėjaisi. Kitos – priešingai. Mygtukai spaudžiasi keistai. Ekranas per tamsus. Garsas toks, kad norisi nutildyti. Už mažą kainą dažnai gauni mažą kokybę. Kartais pataikai. Kartais ne.

Vaikams retro konsolės dažniausiai nesukelia to paties efekto. Jie neturi tų prisiminimų. Jiems tai tiesiog seni žaidimai su prasta grafika. Kai kuriems įdomu, bet neilgam. Čia labiau suaugusiųjų daiktas, nors dažnai perkamas „vaikams“.

Yra situacijų, kur retro konsolė vis tiek pasiteisina. Kelionės. Laukimas. Tos akimirkos, kai nenori telefono, bet ir nieko rimto nesinori. Penkios minutės, vienas lygis, uždarai. Tokiam naudojimui ji tinka. Ir net labai.

Bet jei galvoji, kad žaisi kasdien, ilgai ir su malonumu – čia jau reikia sustoti. Dažniausiai taip nebūna. Ne todėl, kad konsolė bloga. O todėl, kad nostalgija nėra ilgalaikis kuras.

Dar vienas dalykas – daug tų pačių žaidimų šiandien yra ir kitur. Kartais net patogiau. Didesnis ekranas. Geresnis valdymas. Išsaugojimai. Retro konsolė čia pralaimi, bet ji ir nekonkuruoja. Ji labiau kaip suvenyras.

Tai ar verta? Jei klausi savęs per ilgai, greičiausiai ne. Jei pamatei, nusišypsojai ir nusprendei pabandyti – gal taip. Tik be didelių lūkesčių. Retro veikia tada, kai iš jo nieko per daug nereikalauji.

Posted in: Tinklaraštis

Leave a comment

arrow_upward