Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vaikai nori tik naujausių žaidimų, ryškiausios grafikos ir to, kas ką tik pasirodė. Tačiau realybė kiek sudėtingesnė. Pastaraisiais metais vis dažniau matyti, kad vaikai su susidomėjimu grįžta ir prie senesnių, paprastesnių žaidimų. Kodėl taip nutinka ir ką jie iš tikrųjų renkasi?

Apie mini retro konsoles dažniausiai sužinoma visai netyčia. Ne todėl, kad jų ieškotum, o todėl, kad jos pačios tarsi „išlenda“ – reklamoje, parduotuvės lentynoje, kažkieno įraše socialiniuose tinkluose. Maža dėžutė, senas dizainas, pažįstamas pavadinimas. Ir tada galvoje suveikia kažkas labai paprasto: „O, šitą aš prisimenu.“

Sena žaidimų konsolė dažnai atsiranda netikėtai – tvarkant spintą, kraustantis ar gavus dėžę senų daiktų iš tėvų namų. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo pavargusi: pageltęs plastikas, susipainioję laidai, galbūt net neveikiantis įjungimo mygtukas. Daug kas tokiu atveju numoja ranka, tačiau vis dažniau tokie įrenginiai tampa ne šiukšle, o projektu. Restauruoti seną žaidimų konsolę galima ir namuose, tik reikia nusiteikti, kad tai ne penkių minučių darbas.

Dar prieš kelerius metus senos žaidimų konsolės daug kam atrodė kaip bereikalingas šlamštas. Jos stovėjo lentynose, sandėliukuose, kartais būdavo atiduodamos ar parduodamos už keliasdešimt eurų. Šiandien situacija kitokia. Kai kurie tie patys įrenginiai staiga kainuoja kelis kartus daugiau, o žodis „retro“ vis dažniau vartojamas ne tik su nostalgija, bet ir su finansiniu prieskoniu.

Retro žaidimai šiandien išgyvena tikrą atgimimą. Nors technologijos sparčiai žengia į priekį, paprasti, spalvingi ir lengvai suprantami seni žaidimai vis dar turi ypatingą vietą šeimos laisvalaikyje. Jie sujungia skirtingas kartas, nes tėvai dažnai prisimena savo vaikystę, o vaikai atranda žaidimus be sudėtingų taisyklių ar ilgo mokymosi. Tad kokie retro žaidimai geriausiai tinka žaisti visai šeimai?

Nors technologijos sparčiai tobulėja ir šiuolaikinės žaidimų konsolės siūlo neįtikėtiną grafikos kokybę bei našumą, retro konsolės – senesnių kartų žaidimų sistemos – vis dar turi savo vietą žaidėjų širdyse. Daugelis žaidėjų ir kolekcininkų ieško originalių ar aukštos kokybės restauruotų retro konsolių. Šiame straipsnyje aptarsime geriausias vietas, kur jas įsigyti, bei patarimus, kaip išvengti nusivylimų ir apgaulių.

Renkant dovaną vaikui dažnai norisi suderinti kelis dalykus: kad ji būtų įdomi, naudinga, saugi ir neatsibostų po kelių dienų. Pastaruoju metu vis dažniau akys krypsta į retro žaidimų konsoles. Vieniems tai nostalgiškas grįžimas į vaikystę, kitiems – paprastesnė alternatyva šiuolaikiniams įrenginiams. Tačiau kyla natūralus klausimas: ar retro konsolė tikrai yra gera dovana vaikui, o ne tik suaugusiųjų sentimentų patenkinimas?

Apie tai dažniausiai sužinai ne iš straipsnių, o visiškai atsitiktinai. Vieną dieną pamatai draugo svetainėje keistą, senoviškai atrodantį įrenginį. Kitą – socialiniuose tinkluose kažkas dalinasi pikseliniu žaidimu, kuris atrodo taip, lyg būtų iš kito laiko. Ir tada pradedi pastebėti, kad tai ne pavieniai atvejai. Retro žaidimų konsolės grįžta, ir ne kaip pokštas ar trumpalaikė mada.

Dažniausiai šis klausimas kyla ne tada, kai vaikas jau žaidžia, o prieš tai. Kai konsolė dar guli stalčiuje, o tėvai svarsto, ką iš viso galima joje paleisti, kad nereikėtų kas penkias minutes jaudintis. Nes „žaidimai vaikams“ skamba gražiai, bet realybėje po tuo slepiasi labai skirtingi dalykai.

Šitas klausimas dažniausiai atsiranda ne forume ir ne parduotuvėje. Jis atsiranda namuose, kai ant stalo guli nešiojamas žaidimų kompiuteris, o šalia – stacionari konsolė. Abu tylūs, abu laukia, kol kažkuris bus įjungtas. Ir tada galvoje pradeda suktis mintis, ar tikrai vienas jau aplenkė kitą, ar čia tik jausmas, atsiradęs dėl to, kad vienas lengvai telpa kuprinėje.